Italijoje anksčiau lankytis neteko, todėl viskas buvo įdomu, be to, atsirado tiesioginis skrydis Kaunas-Neapolis, tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkome šį miestą.
Neapolyje tikrai yra ką pamatyti: nuo Plebėjų aikštės iki Vezuvijaus ugnikalnio, kurio, deja, dėl laiko stokos neteko pamatyti, tačiau visada juk galima sugrįžti :)
Mieste namai be galo susispaudę, daugybė gatvelių, posūkių, vyrauja tikras chaosas, nes vairavimo stilius – nenusakomas, visi važiuoja kaip kas nori, pėstieji eina, kur papuolė, netgi per žiedus, o ką jau kalbėti, kai stilingas vyriškis sugalvoja vidury gatvės šnektelėti telefonu! Įdomiausia, kad per visas dienas neteko matyti nei vienos avarijos, tik beveik visi automobiliai apdaužyti ir apibraižyti, akivaizdu, kad chaotiškas vairavimas neapsieina be pasekmių.
Neapolis jau ne vienerius metus garsėja dėl savo šiukšlių, jų buvo gausu ir mūsų apsilankymo metu, daugelis šiukšles tiesiog meta gatvėje, jos skraido vėjyje, karts nuo karto dar padvelkia šlapimo kvapas iš kokio skersgatvio, taip pat, reikia žiūrėti po kojomis, kad neįmintumėte į šuniuko ,,pyragėlį".
Šiame mieste daug įvairiausių picerijų, o kaip kitaip, juk Neapolis – picos tėvynė. Tačiau, jei atvirai, Lietuvoje esu valgiusi daug skanesnių picų. Kainos jų įvairios – nuo 5 € ir keliolikos, be to, į sąskaitą dar įtraukiami arbatpinigiai, o jie tau jau nemaži, net keli eurai žmogui.
Mieste veikia net keli funikulieriai, kur už 1 € galima pasikelti apžiūrėti pilies ir panoramos.
Norintiems apsipirkti – gausybė parduotuvių, nuo gerai žinomų Zara, H&M iki visai negirdėtų Zuiki. Siūlau apsilankyti ir prekybos centre po istoriniu stogu, pasakiškas grožis viduje.
Kainos panašios kaip Lietuvoje: 0,5 l vanduo – 0,50 € (perkant ne pačiame centre), kava McDonalde – 1,30 €, glotnutis – 1–2 €.
Ties, centrinėse gatvėse sumokėsite kur kas brangiau. Mes nėjome į rytinę Neapolio pusę, kaip mus perspėjo vežęs vairuotojas, ten vakarais labai tamsu ir geriau nevaikščioti. Tiesa, merginoms vienoms visame Neapolyje sutemus nėra labai saugu. Nors netgi dieną užklydus į nuošalesnius rajonus, kur vyrauja skurdas ir nešvara, buvo baisu ir nejauku.
Gyvenome viešbutyje Hotel Schilizzi, įsikūrusiame prie uosto. Beje, šis uostas yra vienas užimčiausių Europoje, jame stovi ne tik krovininiai, bet ir kruiziniai laivai. Viešbutį radome per booking.com, skaitydamos atsiliepimus. Jis nėra didelis, turi nedaug kambarių, tačiau labai įdomus tuo, kad atrodo tarsi senas istorinis daugiabutis su liftu kaip filmuose, o registratūroje duoda raktą net nuo lauko durų, taigi pareini tarsi į butą, tik tiek, kad rytais prie registratūros dar gauni pusryčius mažulytėje virtuvėlėje su trimis staliukais. Pusryčiams italai valgo saldžiai, taigi ir mes gavome saldžių bandelių, džemo, dribsnių ir vaisių.
Kita pasakojimo dalis – apie Kaprio salą. Į ją iš Neapolio plukdo keltas, kaina į vieną pusę apie 20 € (priklausimai nuo laiko), išvykstant galima mokėti kortele, o grįžtant jau tik grynais. Keltas plaukia dažnai ir daug kartų per dieną.
Kaprio sala – tai rojus žemėje. Nepaprastai graži ir įsimintina :)
Miesto centras ant kalno, tačiau nuo pat apačios kelia funikulierius. Mes lipome pėsčiomis, tai tikrai nėra sudėtinga, nes belipant galima pasigrožėti citrinomis aplipusiais medžiais, žydinčiais sodais ir vietine architektūra. Ši sala nepalyginti švaresnė nei Neapolis, jokių šiukšlių, tik grožis, daug baltos spalvos ir dar daugiau saulės. Viršuje yra restoranų ir net parduotuvių, vis svarstėme, kaip jie priveža prekes, nes gatvės siauros, mašina ten netelpa. Vietiniai gyventojai į kalniuką lipa kantriai, neskubėdami, pasišnekučiuodami vienas su kitu.
Aplink salą siūlomos ekskursijos, tačiau ir pačioje saloje daug lankomų objektų, belipant visur žemėlapiai, todėl tikrai nepaklysite :)
No comments:
Post a Comment