Vasaros skaitiniai. LUCINDA RILEY ,,Orchidėjų namai"

Sveiki,

tęsiu vasaros skaitinių seriją ir šiandien Jūsų dėmesiui 2012 m. ,,Tyto albos" išleista knyga ,,Orchidėjų namai".

Prisipažinsiu, ši knyga mano lentynoje pragulėjo ketverius metus. Tiesiog nesu meilės romanų gerbėja, todėl tikėdamasi tik banalios istorijos, knygą vis atidėdavau kitam kartui. Bet štai nutiko taip, kad nebeturėjau, ką skaityti, ir teko atsigręžti į savo lentyną :)

Trumpas aprašymas: žymi pianistė Džulija Forester po jos šeimą ištikusios katastrofos bando atgauti ramybę savo gimtajame Norfolke, netoli Vorton Parko dvaro. Čia ji praleido vaikystę, čia tebegyvi idiliški prisiminimai apie senelį, aistringą orchidėjų mylėtoją. Tačiau Vorton Parką ką tik paveldėjo Kitas Krofordas – žavus vyriškis, kurio praeityje taip pat būta skaudžių išgyvenimų. Renovuojant dvaro pastatus, į dienos šviesą iškyla kažkieno seniai rašytas dienoraštis, kurį skaitydama Džulijos močiutė ima pasakoti seną meilės istoriją, nuo kurios prasidėjo Vorton Parko nuosmukis. Džulija pasineria į praeitį, į Olivijos ir Hario Krofordų gyvenimą. Šios jaunos poros istorija perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo laikus, nubloškia į Tailandą, ir pasirodo, kad netvirta jų santuoka nulėmė būsimų kartų, taip pat ir Džulijos, likimą ir laimę...

Knygoje pasakojama tiesiog neįtikėtina istorija. Kai jau galvoji, kad viskas aišku ir pabaiga visiškai nuspėjama, štai ir vėl išlenda netikėta detalė. Tiesa, vos autorei davus užuominą, dažniausiai jau gali pats ,,užsikabinti" ir su savo spėjimu leistis istorijos vedamas.

Vos pradėjus skaityti knygą, ji neužkabino, nes pasakojama tiesiog istorija: nei įdomi, nei įtraukianti, tiesiog kasdieniška, netgi norėjosi knygą padėti į šalį, tačiau vos autorei nukėlus skaitytoją į prieškarį, iš karto užsimezgė intriga.

Aukštuomenės atstovės Olivijos gyvenimas lengvas, paprastas, jame svarbiausia vakarėliai ir prisistatymas visuomenei siekiant susirasti porą, tačiau sutiktas Haris, iš pradžių pasirodęs galinti būti idealia pora jaunai damai, apverčia daugelio žmonių gyvenimus aukštyn kojomis. Ir savo paties taip pat. Užklupęs karas dar labiau sumaišo taikų ir ramų Vorton Parko dvaro gyvenimą, ne tik suluošindamas į karą išsiųstus vyrus, bet ir atverdamas nepasitikėjimo, išdavystės ir apgaulės žaizdas. Netgi sutrikdydamas gyvenimą tolimajame Tailande. Ir tada tikra meilė susimaišo su pareigos jausmu, kuris veikėjus drasko iš vidaus. 

Keleto kartų gyvenimo tėkmę keičia džiaugsmas ir liūdesys, tačiau vos imi užjausti vieną ar kitą veikėją dėl nesėkmingai besiklostančio gyvenimo, jis pats tarsi suteikia tau priežastį ant jo pykti. Knygoje susilieja daugybė prieštaringų jausmų, tačiau kartu sustoji ir pagalvoji: o ką aš daryčiau šioje situacijoje? Ir tada suprantu, kad kaip gerai, kad knygos autorė jau nusprendė už tave :)